Mintys apie maistą ir mitybą, kurie neteršia

2015.12.28 - paskelbė: admin

Šiame straipsnyje pasidalinsiu su Jumis mintimis apie maistą ir mitybą, kuri neteršia mūsų organizmų ir padeda kasdien puikiai jaustis tiek fiziškai, tiek emociškai.

Iš pradžių palyginkime du pasaulius: laukinę gamtą ir žmonių sukurtąjį, civilizuotąjį pasaulį.

Gamtinis ir dirbtinis pasauliai

Pirmajame niekas maisto neruošia, niekas nieko neaugina. Mintama tuo, kas randama gamtoje, maistas nekeičiamas, jo neieškoma „svetimose“ ekosistemos dalyse. Kiekvienas gyvas sutvėrimas jau gimdamas turi viską, ko reikia maisto radimui, pasiekimui, sumedžiojimui. Pavyzdžiui, paukščiai turi įvairių formų snapus ir daugelis jų neminta, tarkime, žole, nes neturi tam tinkamų dantų, o štai žolėdžiai ramiausiai kramsnoja įvairiausius žolynus ir krūmynus, augančius sausumoje ir nesikėsina į žuvų valdas, nors jose irgi yra augalų. Kiekvienas augalas ir gyvūnas turi savo vietą, kiekvienas minta savo maistu. Įvertinus laukinės gamtos narių sveikatą, kūnų sudėjimą, vargu ar prieitume išvados, jog jiems trūksta maistinių medžiagų. Ten nieko nekamuoja mažakraujystė, baltymų ar mineralų stoka.

Antrasis – žmonių pasaulis – visiškai kitoks. Jis nuolat alkanas. Maistas auginamas, o paskui ruošiamas – dažnai net keliais etapais. Be to, vystantis technologijoms ir greitėjant gyvenimo tempui, maistas apdorojamas vis daugiau, patekęs ant lėkštės jis jau seniai būna praradęs savo pradinį pavidalą. Žmonės valgo VISKĄ… Valgo tai, kas tinka žuvims, valgo tai, kas tinka paukščiams, valgo ir tai, kas tinka plėšrūnams… Valgo ir pačius paukščius, žuvis ir plėšrūnus, per daug nesukdami sau galvos, kuris maistas vis dėlto yra žmogiškas, pačios gamtos jiems skirtas. O kadangi daugeliu atvejų tai nėra mūsų maistas, pagalbon pasitelkiama ugnis, aukšta temperatūra. Mažai žmonių minta žalia mėsa, žuvimi. Plikomis rankomis mes negalime nei jaučio, nei lydekos pagauti, nužudyti. Kadangi negalime, tai ir organų, tinkamų šiems „maisto produktams“ apdoroti, neturime (nei atsikandimui, nei kramtymui, nei virškinimui, nei medžiagų pasisavinimui). Pasirinkus netinkamą maistą, tenka jį apdoroti: virti, kepti, troškinti. Tuomet jis suyra ir tampa lengviau pasisavinimas, tik kyla klausimas, ką iš to maisto mes savinamės, jei jau jis ne žmogui skirtas. Produktai, kurie mums tinkami, yra valgomi ir skanūs be jokio terminio apdorojimo. Juk su malonumu valgome šviežius ir džiovintus vaisius, uogas, įvairiausių rūšių daržoves, sėklas, riešutus. Tačiau iš įpročio net tuos valgomus, mums tinkamus maisto produktus, mes dažniausiai apdorojame. Ir ne vieną kartą.

Apdorotas maistas – ligų šaltinis

Koks tokio nenatūralaus įpročio rezultatas? „Civilizacijos” ligų puokštė, kuri nepažįstama laukinės gamtos nariams. Žmones kamuoja diabetas, išeminės širdies ir smegenų ligos, onkologiniai susirgimai, toksinių medžiagų (alkoholio, rūkalų) sukelti negalavimai, opaligės ir cirozės, nutukimas ir hipertonija… Sąrašą galima tęsti iki begalybės.

Kur gi to stebuklingojo, puikiojo, visaverčio maisto nauda? Tiek daug mitybos specialistų, tiek daug dietoms skirtų studijų, žurnalų ir knygų, o padėtis negerėja – žmonėms kaip trūko taip ir trūksta žvalumo, energijos, sveiko ir gražaus kūno.

Gamtoje yra visko, ko reikia

Gamtoje natūraliai yra visko, ko reikia žmogui, tačiau analizuodami maistą ir mitybą žmonės jau seniai užmiršo sąvoką „natūralumas“. Niekas neatkreipia dėmesio į vieną labai svarbų faktą. Niekur, jokiuose  tyrimuose ir dietologų lentelėse neišskiriami vieni iš svarbiausių gyvų produktų sudedamųjų dalių – fermentai, skaidantys maistą į daleles, padedantys jį virškinti. Žinome, kad maisto virškinimui naudojame savo fermentus, esančius skrandžio sultyse, kasos, žarnyno sekrete. Taip, būtent taip ir yra, jeigu maistas termiškai apdorotas. Jame nebėra gamtinių fermentų, nes jie visi žūva aukštoje temperatūroje. Gyvas, neapdorotas maistas yra pilnas fermentų, kurie padeda jį lengvai suvirškinti.

Kuo daugiau maistas nutolsta nuo savo pirmykščio pavidalo, kuo daugiau jis apdorojamas, tuo menkesnė jo vertė. Jis galbūt bus „gražesnis”, atrodys „skanesnis” ir „įvairesnis”, bet TIKRAI NEBUS SVEIKESNIS.

Šiomis žiniomis remiasi sena kaip pasaulis ir vėl atgijusi „raw food” arba “žaliavalgystės”filosofija.

Pasaulyje yra žaliavalgių judėjimai, žalio maisto restoranai, gydyklos, sanatorijos. Seniai pastebėta, jog sunkiausios ligos nugalimos natūraliu, neapdorotu, gamtos sukurtu maistu.

Pirmiausia, būtina išlaikyti tinkamą mitybos balansą. Atsisakius mėsos jūsų maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralų, ypač svarbu, kad būtų pakankamai geležies ir vitamino B12. Vieno medicinos leidinio tyrimų duomenimis, iš 100 žmonių, pradėjusių vegetariškai maitintis, pusė numetė svorio, trečdalio pagerėjo virškinimas, daugumos – nuotaika, oda tapo skaistesnė, jie rečiau peršaldavo.

Vaisiai ar natūralios sultys – puikūs pusryčiai. Toks maistas turi daug fruktozės, o iš jos organizmas gauna energijos. Šią energiją galėsite skirti darbui, o ne virškinimui. Pavalgę sunkesnio maisto, energiją turėsite eikvoti virškinimui. 

Labai svarbu, kad visos daržovės turi skaidulinių medžiagų, kurios užpildo skrandį, dėl to greičiau pasisotinama. Per dieną reikia suvalgyti 400 g (2–3 lėkštes) vaisių ir daržovių. Įvairiose daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų ir jų kiekis skiriasi. Idealiausia, jei kasdien būtų suvalgoma po 1 daržovę iš kiekvienos grupės – įvairovė būtų garantuota, organizmas gautų visų medžiagų, kurių reikia.

Mėsa turi daug baltymų ir riebalų, tačiau joje visiškai nėra angliavandenių. Tiesa ta, kad baltymų žmogui reikia ne itin daug, o vegetarų mėgiamame augaliniame maiste be baltymų ir riebalų, ypač gausu ir angliavandenių. Augaliniai riebalai puikiausiai gali pakeisti gyvulinius, o ir virškinami jie žarnyne, o ne skrandyje. Taigi sočiai prisivalgius mėsos ji maždaug tris valandas išbūna skrandyje, kuriam tuštėjant mes ir vėl pradedame norėti valgyti. Augalinis maistas į žarnyną „keliauja” iš lėto ir virškinamas maždaug šešias valandas. Taigi, žaliavalgių mityboje ir slypi pačių žaliavalgių gyvybingumo paslaptis, mat valgyti vegetarai nori kas 6-7 valandos, o mėsėdžiai – kas 3-4. O mes dar svarstome iš kur tie papildomi kilogramai…

Vertėtų suprasti, kad tai, ką mes valgome, veikia mūsų protą, emocijas ir elgesį. Jei norime turėti švarią karmą, pagal budizmo ir induizmo teiginius turime atsisakyti mėsos, žuvies, moliuskų, vėžiagyvių, paukščių ir kiaušinių.

Ką valgo žaliavalgiai?

• Vaisiai ir uogos – tiek švieži, tiek (žiemos metu) natūraliai džiovinti.
• Daržovės – lapinės, šakniavaisiai, ankštiniai. Tinkamos ir šviežios, ir džiovintos, be to, gali būti ir natūraliai raugintos (be acto).
• Grūdai. Mirkyti, brinkinti, daiginti, bet nekaitinti.
• Sėklos bei riešutai (nuo seno Lietuvoje žinomos kanapės, aguonos, linų sėmenys).
• Medus, įvairiausi bičių produktai – žiedadulkės, pienelis, duona.
• Šalto spaudimo aliejai.
• Grybai – tiek švieži, tek džiovinti.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad čia nėra ką valgyti. Tačiau gerai pagalvojus, pamatome, kad mums įprastas „turtingas“ maistas yra nepaprastai skurdus. Duona, makaronai, bandelės, blyneliai? Įvairovė? Nieko panašaus – juk tai vienas ir tas pats grūdas, tik daugybę kartų apdorotas, praradęs visą savo natūralią vertę. Žaliavalgiai moka pagaminti puikias „žalias” sriubas, padažus, desertus, netgi tortus ir picas. Ir tam net virykles įjungti nereikia. 

Taigi, tapimas žaliavalgiu/vegetaru nėra prievartinis, sunkus ar keistas. Šis sprendimas turi ateiti pats, todėl nereikia kankinti savo organizmo, jei tam jūs dar nepasiruošę. Galite pradėti nuo vienos iškrovos dienos per savaitę. Galite vieną dieną valgyti tik spalvotas daržoves, pasigaminti įdomių vegetariškų patiekalų. Tai jau būtų labai didelis žingsnis sveikesnės gyvensenos ir švaresnio proto link. 

Būkite sveiki!

Ugnė 

1

Morkų pyragas.

Šiandien pirmą kartą rekomenduoju Jums išbandyti veganišką pyragą, kurį, manau, galima vadinti tortu ir tiekti įvairių švenčių progomis.

Maistas:2016.2.11

Mintys apie maistą ir mitybą, kurie neteršia

Šiame straipsnyje pasidalinsiu su Jumis mintimis apie maistą ir mitybą, kuri neteršia mūsų organizmų ir padeda kasdien puikiai jaustis tiek fiziškai, tiek emociškai.

Maistas:2015.12.28

Ši svetainė yra Jūsų

Ši knyga ir svetainė yra Jūsų, kviečiu skaityti, diskutuoti, klausti, kritikuoti, džiaugtis rastais patarimais, tieisog bendrauti, nes tai būtent tam sukurta platforma. Pasidalinkite savo mintimis, kokį maistą duoti savo kūnui, kaip maitintis, rašykite mums receptus. Pasidalinkite, kokį maistą duoti savo protui, kokias knygas skaityti, kad jaustumėmės laimingi. Parašykite, kokius fizinius pratimus alikti, kad jaustumėmės žvalūs ir […]

Skaitymas:2015.12.26

Siunčiama
  • Irena. 2017.4.17

    Laba diena, Įsigijau ir perskaičiau jūsų knygą.Knyga labai patiko , paliko nenusakomą įspūdį.Jau senai po...

    Viktoras U

    Ačiū už gražius žodžius. Malonu, kad Jums patiko mano knyga.

    Visas atsakymas Daugiau klausimų / atsakymų
  • Almina. 2017.4.10

    LABA DIENA , GERB.VIKTORAI, Perkaičiau Jūsų mokymą.Norisi džiaugtis, pasakoti visiems, mokyti gyventi...

  • Viktoras U. 2017.2.14

    Sveiki visi kas rašo. Iš tikruju gaunu daug laišku, bet pagal savo nuožiura ir etika nevisus aktyvinu, o...

Užduokite man klausimą

Užduoti klausimą Atsakymai